krustelėjimas

krùstelėjimas sm. (1) DŽ → krustelėti 1: Abu klūpėjo prie lovos, neišleisdami iš akių mažiausio Kaziuko krustelėjimo P.Cvir. Pulkininkas vos pastebimu antakio krustelėjimu pakvietė Labonį su savimi J.Dov. Aš labai gyvai vaizdavaus visą kalbą ir kiekvieną veido ir rankų krustelėjimą rš. | prk.: Kiekvienas baudžiauninko krustelėjimas (veiksmas, elgesys) stropiausiai buvo sekamas sp. Gal kad tai buvo jo širdies, ne proto krustelėjimas (pabudimas, virptelėjimas nuo kokio jausmo, minties) Vaižg.